Pradžių pradžia
Senai senai, kai samaninės žemės paviršiumi vaikštinėjo slibinai ir slibinės, o vilkai karaliavo
neįžengiamuose girių brūzgynuose, aukštam kalne prie Žaisos upelio gyveno pirmykštė ekobendruomenė. Ant šiaudinių jų namelių stogų ilsėjosi varnos ir albinosai, o netoliese klegėdavo neseniai pasaulį išvydę gandriukai.
Jų ainiai po dešimčių ir šimtų tūkstančių metų susirinko keisto pasąmoninio instinkto vedami
Atgaivinti protėvių gyvenimo būdą ir dvasią. Tai atsitiko
Anno Domini 2008 metų pavasarį.
Aušo vakaras ir brėško rytas. Balandžio 15 – oji. Aukštam kalne prie Žaisos susitiko dvi komerciniam pasauly neradusios ramybės dūšios. Pradėjo svajoti. Svajonės augo įgaudamos pagreitį ir jėgą, įsukdamos rankas ir kojas darbams,- tokiems, kaip skelbimų nešiojimas. Galop iki gegužės pradžios visuose Kauno universitetuose kabėjo žalias kaip kriaušės lapas ekogrupės kvietimas.
Aušo vakaras ir brėško rytas. Gegužės 9 – oji. Į aukštą kalną vienas po kito kopė tolimi pirmykštės ekobendruomenės palikuonys. Iš Vilniaus ir Kauno, Ukmergės ir Kėdainių kraštų, Alytaus, Domeikavos ir Babtų <…> vedini keisto pirmykščio prisiminimo, kurs jiems nedavė ramybės ikitol,
Užkopė į žemastogę senolio Pažaislinio mūro palėpę. <bus daugiau,- apie praėjusią ”muilo” stovyklą, ekologinę konferenciją, folklorinio ansamblio gimimą ir “žalio virsmo” akciją>
